Straipsnio apie tankų T-34 skaičių karo išvakarėse papildymas
Diskusijos Antrojo pasaulinio karo klausimais labai dažnai nuklysta į temą teisus ar neteisus buvo V.Suvorovas. Štai ir tyrinėjant, kiek gi tankų T-34 karo išvakarėse turėjo Sovietų Sąjungos karinės pajėgos, neapsieita be citatų iš šio žinomo, Didžiojoje Britanijoje gyvenančio publicisto kūrinių. Pirminė išvada buvo – taip, teisus buvo V.Suvorovas, tos markės tankų buvo 1400. Tačiau gauti nauji dokumentai parodė, kad ši išvada buvo klaidinga. Apie tai ir kalba Arvydas, papildydamas šiais naujai gautais duomenimis straipsnį apie tankų T-34 skaičių.
“Lietuva 1940 – 1990. Okupuotos Lietuvos istorija”. Antrasis leidimas.

Tęsiame jau anksčiau pradėtą tradiciją – straipsnių tekstų papildymą. Šį kartą papildome pernai svetainės “Antrasis pasaulinis karas” narių susitikime su Vilniaus universiteto dėstytoju doc. A. Kasperavičiumi mano skaitytą pranešimą. Papildymų esmė – parodyti, kaip antrajame knygos “Lietuva 1940 – 1990. Okupuotos Lietuvos istorija” leidime pataisytos pirmajame leidime buvusios ir susitikime nurodytos klaidos.
Vasarinės naujienos
Naujiena buvo žadėta anksčiau, tačiau vasara daro savo. Besibaigiant paskutiniam vasaros mėnesiui siūlome jums keletą naujų tekstų. Kolega Arvydas vėl bando parodyti profesionalių istorikų daromas klaidas, šį kartą ieškodamas jų doc. dr. Sigito Jegelevičiaus straipsnyje „Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo frontas Lietuvos teritorijoje 1941 metų birželyje“. V. Starostino straipsnis „Rževas“ išverstas atsiliepiant į prieš pora savaičių svetainėje vykusias diskusijas šia tema. Taip pat jūsų dėmesio laukia antroji svetainės galerija „Rytų fronto tematika Grūto parke“ bei nauju tekstu ir dokumentais papildytas straipsnis „Kada prasidėjo SSRS - Vokietijos karas?“.
Sedos mūšis
Vasara – ne pats tinkamiausias laikas kiurksoti prie kompiuterio. Ypač, jei lauke šilta ir šviečia saulė. Bet kalendorius rodo liepos pirmą pusę, o už lango – beveik kaip spalio vidurys... Tad ta proga straipsnių skiltį papildome iš bernardinai.lt paimtu tekstu apie 1944 metų spalio mėnesį įvykusį mūšį ties Seda. Norintiems dar daugiau sužinoti apie šias kautynes, rekomenduojame vieno iš mūsų svetainės narių tinklapį, kuriame yra jo diplominis darbas šia tema tar.kablys.com.
1941 m. birželio 22 -oji
Šią dieną prasidėjo SSRS – Vokietijos karas. Karas Rytų fronte. Didžiausias ir svarbiausias Antrojo pasaulinio karo etapas, kurio istorijoje vis dar daug baltų, juodų ir kruvinų dėmių... Šiai datai pažymėti Jūsų dėmesiui siūlome keletą tekstų. Vienas jų yra V. Starostino straipsnis apie Bresto tvirtovės gynėjus. Du tekstai - „Lančiūnavos partizanai“ ir „Birželio 22 Kiduliuose“ - paimti iš karo metais spausdintų periodinių leidinių. Dokumentų skyrius papildytas Pabaltijo Ypatingosios karinės apygardos vado įsakymu apie tai kaip turi elgtis divizijų vadai priešo netikėto (?!) užpuolimo atveju.
Vienišo tanko KV pėdsakais
Pristatome pirmąją svetainės „Rytų frontas“ galeriją - „Vienišo tanko KV pėdsakais“. Gegužės pabaigoje kolega Arvydas lankėsi Raseinių apylinkėse. Turbūt ne vienam karo istorija besidominčiam yra žinoma, jog būtent ten pirmosiomis karo dienomis vyko tankų mūšis. Galbūt nedaugeliui žinoma tai, kad tankų mūšis prie Raseinių - vienas didžiausių tankų mūšių Antrojo pasaulinio karo istorijoje. Visgi dėmesys daugiau krypo į legenda tapusio tanko KV istoriją. Forume jau buvo minėta, kad vienas sovietų 2-osios tankų divizijos tankas KV parai blokavo vokiečių 6-osios tankų divizijos tiekimo liniją kelyje Raseiniai - Šiluva. Kolega ne tik aplankė ir fotografavo daugiau ar mažiau su šiuo legendiniu tanku susijusias vietas, bet ir kalbino anų laikų liudininką.
Lietuviai karo frontuose
Dabartinėje Lietuvos istorinėje literatūroje žinios apie lietuvius, tarnavusius vokiečių kariuomenėje, yra gana skurdžios. Nepaisant istoriografijoje esančių kelių studijų, straipsnių, kurie vos vos užsimena apie tai, daugiau nieko, bent kiek plačiau aprėpiančio šią temą, neturime. Taip nutiko todėl, jog ilgą laiką buvome SSRS sudėtyje ir tokios pakraipos istoriniai tyrinėjimai praktiškai buvo neįmanomi. Jei ir buvo kalbėta ar rašyta, tai tik apie lietuvius kovojusios raudonarmiečių gretose, visais įmanomais būdais keikiant vokiečių kariuomenę ir visus, kurie joje tarnavo, vadinant išdavikais, fašistais, liaudies priešais ar kaip kitaip. Tačiau ir nepriklausomoje Lietuvoje ši tema vis dar lieka nepaliesta.
Šiame straipsnyje, kurį skelbiame gavus bernardinai.lt administracijos sutikimą, ir bandoma prisiminti lietuvius, kovojusius SSRS-Vokietijos karo frontuose, Vokietijos kariuomenės sudėtyje.






