Pasirodė naujas, XXII „Karo archyvas“ tomas, kuriame yra du straipsniai skirti lietuviškiems Raudonosios armijos junginiams. Tai dr.Rimanto Zizo straipsnis „Raudonosios armijos 16-oji lietuviškoji šaulių divizija: kelias nuo suformavimo iki katastrofos prie Aleksejevkos (1941 – 1943 m. vasaris – kovas)“ ir Murmansko valstybinio pedagoginio universiteto Visuotinės istorijos katedros docento, istorijos mokslų kandidato Aleksandr Čapenko straipsnis „Lietuvos Liaudies armijos reorganizavimo į 29-ąjį teritorinį Raudonosios armijos šaulių pulką istorija 1940 – 1941 m.“.
Pabandžiau trumpai peržvelgti ir įvertinti abu šiuos tekstus - Lietuviškųjų Raudonosios armijos dalinių istorija leidinyje "Karo archyvas XXII".

Sovietų-vokiečių karo istorijoje yra pakankamai daug mitų. Tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Turime ir „savų“ lietuviškų mitų. Vienas iš jų – Palangos pionierių stovyklos bombardavimas pirmąją karo dieną. Dabartinė jaunimo kartą šios istorijos jau nežino, tačiau visi sovietinių laikų moksleiviai turėjo mokėti mintinai S.Neries poemą „Mama, kur tu?“, buvo tikima istorija apie besistengiantį nuo stiebo nuimti vėliavą ir tragiškai žuvusį narsų pionierių. O kaip buvo iš tikrųjų?
Eiliniame žurnalo „Istorijos“ numeryje Brigita Balikienė straipsnyje „Palangos ir Debiosų angelai, velniai ir kita mitologija“ bando patyrinėti šį karo pradžios fragmentą.

Arūno Ivaškevičiaus straipsnis „Dingęs Vilnius – iš „apuoko“ skrydžio“ tarp karo istorijos mėgėjų sukėlė nemažą šurmulį. Susidomėjimą sukėlė ne tiek pats straipsnis, kiek jo iliustracijos – vokiečių žvalgybos lėktuvo 1944 metų liepos 9 d. padarytos Vilniaus ir jo apylinkių aerofotonuotraukos. Ne vienoje karinės pakraipos svetainių buvo užduodamas vienas ir tas pats klausimas – „kur pamatyt šias nuotraukas“? Svetainės „Rytų frontas“ administracija nutarė padėti besidomintiems Antrojo pasaulinio karo istorija ir paskelbti šias nuotraukas (jas rasite - čia). Gal tos nuotraukos kam nors sužadins norą detaliau patyrinėti 1944 metų mūšius dėl Vilniaus?
Akcentuojame, kad skelbiamos nuotraukų kopijos yra gautos iš Vilniaus rotušės nuotraukų banko, originalai yra JAV nacionaliniame archyve Vašingtone. Tad bet kuriuo būdu skelbiant šias nuotraukas ar jų fragmentus nuoroda į Vilniaus rotušės nuotraukų banką ir JAV nacionalinį archyvą yra būtina.

Balandžio 19 d. „Vilniaus dienoje“ buvo išspausdintas Arūno Ivaškevičiaus straipsnis „Dingęs Vilnius – iš „apuoko“ skrydžio“. Straipsnyje prisimenant 1944 metų vasaros įvykius analizuojamos JAV nacionaliniame archyve rastos ir Vilniaus miestui padovanotos vokiečių žvalgybinės aviacijos 1944 m. liepos 9 d. padarytos Vilniaus ir Vilniaus apylinkių aerofotonuotraukos. Nuotraukos darytos tuo metu, kai apsupimo žiedas aplink Vilnių jau buvo užsklęstas, Vilniaus tvirtovės įgula atsidūrė apsuptyje. Kaip rašo autorius: "Per tris dienas ištisi istoriniai ir architektūros atžvilgiu vertingi Lietuvos sostinės senamiesčio kvartalai pavirto griuvėsių krūva, o sugriauti pastatai niekada nebuvo atstatyti". Šios nuotraukos leidžia iš aukštai pažvelgti į kitokį Vilnių, pamatyti, kaip atrodė Vilniaus miestas prieš daugiau nei 60 metų.

Tęsiasi žurnalo „Istorijos“ ir svetainės „Rytų frontas“ gražus bendradarbiavimas. Žurnalo redakcija vėl maloniai leido svetainėje paskelbti vieną straipsnį iš eilinio žurnalo numerio. Tik kaip ir praeitą kartą – be teisės skelbti žurnale esančias iliustracijas.
Taigi jūsų dėmesiui Algimanto Čekuolio straipsnis „Generolas Vlasovas“. Šis straipsnis iš esmės yra Lietuvos televizijos sausio 13 dieną transliuotos laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ nežymiai pataisyta stenograma. Apie tą laidą jau yra kalbėta mūsų svetainės diskusijose, ir svetainės „Antrasis pasaulinis karas“ forume. Dabar gi turite galimybę susipažinti su visu tekstu ir patys jį įvertinti.

Lietuvos istoriografijoje galima sutikti teiginių apie lietuviškojo 7-ojo savisaugos bataliono karių prasiveržimą pro tris apsupties žiedus Stalingrade, už ką 23 bataliono kariai, tarp jų ir bataliono vadas kapitonas Jonas Semaška, buvo apdovanoti II laipsnio Kryžiais už karinius nuopelnus su kardais. Literatūroje apie tai rašoma nenurodant jokių konkrečių šaltinių, o tai priverčia suabejoti dėl šios istorijos teisingumo. Abejones dar labiau sustiprina lietuvių karių savaitraščio „Karys“ 1943 m. liepos mėnesio numeriuose publikuotas tęstinis ltn. Trečioko straipsnis „Praėjusios žiemos kautynėse“. Pasak hum.m.dr. R.Zizo "nors bataliono numeris, vietovės, karių pavardės neminimos, remiantis daugeliu faktų galima tvirtinti, kad straipsnyje rašyta apie 7-ojo bataliono kovos kelią ir bataliono veržimąsi iš Ostrogožsko apylinkėse grėsusios apsupties į pietus nuo Voronežo. Šia publikacija, kurioje rašyta apie kelių apsupties žiedų (kartu su vokiečių ir vengrų daliniais) pralaužimą, pradėtas kurti iki šiol istoriografijoje „gyvas“ mitas apie tariamą bataliono patekimą su feldmaršalo F. Pauliaus grupuote į apsuptį prie Stalingrado. (Iš tikrųjų batalionas į Stalingrado katilą nebuvo patekęs, jis kartu su vengrų ir vokiečių daliniais išsiveržė iš grėsusios apsupties.)“ Perskaitę K. Trečioko straipsnį galėsite patys susidaryti savo nuomonę apie tai.

Lietuviška žiniasklaida nelepina savo skaitytojų tekstais apie Antrąjį pasaulinį karą, šios tematikos straipsniai labai retai pasirodo laikraščių ar žurnalų puslapiuose. Bet nėra taisyklės be išimties. O ta maloni išimtis yra žurnalas „Istorijos“, kurio beveik kiekviename numeryje galima rasti pakankamai profesionaliai pateikiamų mus dominančios tematikos tekstų. Štai ir naujausiame, šių metų kovo mėnesio numeryje žurnale pateikiamas B.Balikienės straipsnis „Lietuva. 1941. Karo kronikos – iš toli ir arti“. Ir nors žurnalo numeris dar visai neseniai pasirodė parduotuvių ir spaudos kioskų lentynose, redakcija mūsų svetainei davė leidimą paskelbti to straipsnio tekstą. Žinoma, neapsieita ir be „aukų“ – neturime teisės skelbti žurnale esančių unikalių nuotraukų. Tačiau ne vien dėl tų nuotraukų verta įsigyti žurnalo numerį, jame rasite ir daugiau labai įdomių istorinių ir visai neistorinių straipsnių.