Viena įdomiausių, o tuo pačiu ir paslaptingiausių Antrojo pasaulinio karo asmenybių yra A.Vlasovas. Apie jį daug kalbama ir rašoma. Štai ir mūsų svetainėje yra net du panašios temos straipsniai. Apie A.Vlasovą rašė ir V.Suvorovas knygoje "Pergalės šešėlis". Sovietinėje (o ir dabartinėje rusiškoje) istoriografijoje A.Vlasovo vardas dažniausiai buvo nutylimas arba pateikiamas neigiamame kontekste, pagyrų jam rasti būtų sunku. Šį kartą pateikiame moksliniame - publicistiniame žurnale "Актуальная история" paskelbtą A.Isajevo straipsnį "Ar vadovavo A.Vlasovas 20-ajai armijai 1941-ųjų gruodžio mėnesį?", kuriame paneigiamas pastaraisiais metais plačiai paplitęs mitas apie A.Vlasovo ligą 1941 metų gruodžio mėnesį. | "Rytų frontas" administracija linki Jums džiaugsmingų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų.

Visai neseniai gavau dviejų įdomių dokumentų kopijas (Pabaltijo Ypatingosios karinės apygardos Įsakymas Nr. 0483 ir Nr. 0487). Tuose dokumentuose pateikiami iš Raudonosios armijos atleidžiamų 29-ojo teritorinio šaulių korpuso vadovaujančios sudėties (taip tuo metu vadino karininkus) sąrašai. Įdomiausia tai, kad įsakymai pasirašyti 1941 metų birželio 24 dieną. Karas ką tik prasidėjo, paskelbta mobilizacija, o čia vienu kartu iš vieno korpuso atleidžiama keli šimtai vadų. Pabandžiau sutikrinti šiuos sąrašus su represuotųjų sąrašais ir tikrai – nemažai pavardžių radau. Tačiau ne visas. Dėl kokios priežasties buvo atleisti tie kiti, kurių nėra represuotųjų sąrašuose. Pabandykime kartu nustatyti šių karininkų likimus.

Šių metų lapkričio 2 d. Antrojo pasaulinio karo istorijos mėgėjai turėjo eilinę galimybę išgirsti šiai temai skirtą Lietuvos televizijos sekmadieninę laidą „Popietė su A.Čekuoliu“. Panašia tematika A.Čekuolis kalbėjo lygiai prieš vienuolika mėnesių. Taip, kaip ir tada, aš vėl nepatingėjau padaryti laidos stenogramą bei pakomentuoti kai kuriuos laidos autoriaus teiginius.
Norintys laidą gali parsisiųsti iš lrt.lt archyvo, štai tiesioginė laidos internetinė nuoroda.

Nei žingsnio atgal arba įsakymas Nr. 227. Tai ko gero vienas iš žymiausių sovietinių įsakymų. Jis svarbus tuo, kad šiame įsakyme buvo numatyta baudos batalionų („štrafbatų“) ir baudos kuopų („štrafrotų“) bei užtvaros būrių formavimas. Tačiau tikriausiai ne kiekvienas Antrojo pasaulinio karo istorijos mėgėjas yra skaitęs tą įsakymą, juo labiau lietuviškai. Bandome užpildyti šią spragą, tuo pačiu skelbiame ir dar tris su šiuo įsakymu susijusius dokumentus.

2007 metų gruodžio 7 dieną įvyko Vilniaus universiteto istorijos fakultete įvyko seminaras - diskusija „Antrasis pasaulinis karas ir Lietuva“, kuriame greta istorijos mėgėjų dalyvavo ir mokslo pasaulyje gerai žinomi ir gerbiami doc.dr.A.P.Kasperavičius, doc.dr.A.Anušauskas, doc.dr.N.Šepetys ir doktorantas A.Grodis. Tame renginyje man teko garbė skaityti savo darbą „Raseinių tanko istorijos tyrinėjimai“. Buvau maloniai nustebintas, kad renginyje dalyvavę dėstytojai teigiamai įvertino mano pranešimą. Dar daugiau, doc.dr.N.Šepetys man pasiūlė tekstą kiek pertvarkyti ir paskelbti jį akademiniame leidinyje „Lietuvos istorijos studijos“. Iš pradžių ta mintis atrodė mažai įtikėtina, tačiau šių metų rugpjūčio mėnesį ji virto tikrove – pasirodė 21-asis leidinio tomas, kuriame yra ir mano straipsnis "Raseinių tanko istorijos klausimu". Tiesa, tekstą spaudai rengiau skubotai, jame yra likusių klaidelių ir netikslumų, už kurias noriu atsiprašyti.
Jūsų teismui pateikiame kiek pataisytą ir iliustracijomis papildytą teksto variantą.

Aviacijos mėgėjų liūdesiui Vaidas Mašidlauskas (daugeliui žinomas kaip Flugzeug) uždarė savo tinklalapį „Aviaistorija“. Tam, kad bent dalis jo surinktos unikalios medžiagos ir toliau būtų prieinama, kolega maloniai leido mūsų svetainėje paskelbti straipsnio „Kovinių lėktuvų vystymasis“ pirmąją dalį. Taip pat siūlome paskaityti lietuvių karių savaitraštyje „Karys“ karo metais spausdintą straipsnį „Melu lietuvių neapgaudavo“, kuriame prisiminimais apie pirmąsias karo dienas 29-ajame teritoriniame šaulių korpuse dalinasi 179-osios šaulių divizijos 215-ojo šaulių pulko puskarininkis A. Griškėnas.

Kalbant apie Antrojo pasaulinio karo istoriją ko gero dažniausiai minimi tankai. Kiek rečiau – pėstininkų ginklai ar artilerija. Apie aviaciją užsimenama tik prabėgomis. Duomenys apie abiejų kariaujančių pusių turėtų lėktuvų skaičių ir jų nuostolius yra prieštaringi, pateikiami skaičiai labai skiriasi.
Nesu aviacijos žinovas ar specialistas, tačiau kolegos Vaido (svetainėje jis žinomas kaip Flugzeug) prašymu pabandžiau paanalizuoti pirmosios karo dienos aviacijos „reikalus“ Lietuvoje. Tą mano straipsnelį maloniai sutiko paskelbti „Aviacijos pasaulis“ - „šauniausias visų laikų aviacijos žurnalas Lietuvoje“ (žurnalo redaktorės Vilmos Jankienės teiginys).
Nesu tikras dėl visų straipsnyje minimų skaičių, numerių, vietovardžių. Būsiu labai dėkingas už bet kokias konstruktyvias pastabas.